Karkasinės pirtys ir saunos
Karkasinės sienos yra ekonomiškesnės dėl mažesnių medžiagų sąnaudų ir paprastesnio pastatymo. Joms reikia 1,5–2 kartus mažiau medienos negu rąstinėms, o efektyviai apšiltintos jos tiek pat kartų lengvesnės. Be to, lyginant su rąstinėmis, karkasinės sienos atsparios sėdimui. Atrodo neįprasta, bet šiuo metu daugelio specialistų teigimu efektyviausios yra pirtys, pastatytos pagal karkasine technologija, arba karkasinės pirtys. Taip yra todėl, kad tokioje pirtyje patalpos ir garinės įšyla kur kas greičiau nei pirtyse, pastatytose tradiciniais metodais (mūrinėse, iš tašytų ar apvalių rąstų). Be to, ilgiau išlieka reikalinga temperatūra su santykinai mažomis energijos sąnaudomis. Krosnies šiluma iškart šildo orą patalpos viduje, ji neeikvojama sienų šildymui. Efektyvus apšiltinimas neleidžia šilumai patekti į išorę. Atvirai sakant, dažnai pirtims ir saunoms, pastatytoms tradicinėmis technologijomis, reikalingas papildomas apšiltinimas. Jose garinės įšilimas trunka labai ilgai arba apskritai reikalingos temperatūros žiemą neįmanoma pasiekti. Šiltinama būtent karkasiniu metodu – pirties sienos apkalamos karkasu iš sijų, izoliuojama nuo drėgmės, dedamas apšiltinimas, garo izoliacija ir karkasas apkalamas dailylentėmis. Karkasiniu metodu įrengtos ir vadinamosios „suomiškos“ ir „švediškos“ saunos, pelniusios populiarumą visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tradicija statyti pirtis iš sijų ir rąstų atėjusi iš amžių glūdumos, kai nebuvo kitokių technologijų, o karkasinės pirtys yra tradicijos ir progreso santykio pavyzdys. Verta pastebėti, kad karkasinės pirtys tarnauja pakankamai ilgai, 30–50 metų. | |